Pokalbis su informacinės aplinkos prieinamumo specialistu Andžejumi Ravanu

JUNE / KARLOVE: Kokius pagrindinius skaitmeninius produktus ir paslaugas naudoji? Kaip sekasi jais naudotis? Kodėl juos pasirinkai?

ANDŽEJUS: Naudoju labai daug įvairių skaitmeninių produktų, bet pagrindiniai: bankininkystė, maisto pristatymo platformos, pavežėjų aplikacijos. Paslaugas renkuosi kaip ir visi kiti žmonės, pagal poreikius, tačiau turiu dar vieną kriterijų - paslauga turi būti patogi ekrano skaitymo programos naudotojui. 

Pavyzdžiui, aš dažnai keliauju į nepažįstamas vietas, o man, kaip regėjimo negalią turinčiam žmogui, efektyviausias ir patogiausias būdas naršyti yra paskambinti vairuotojui. Šiuo tikslu naudoju „Uber“ platformą. Nors pripažįstu, kad „Uber“ gali būti vienas iš brangiausių pasirinkimų Lietuvoje, jis yra patogiausias variantas ekrano skaitymo programos naudotojams.

Esu pasiruošęs sumokėti kelis papildomus eurus už kelionę, kad galėčiau lengvai bendrauti su vairuotoju ir žinoti tikslią jo buvimo vietą. Tai garantuoja mano saugumą ir komfortą kelionės metu.

Ta pati situacija galioja ir bankinėms paslaugoms bei maisto pristatymo aplikacijoms. Kai man reikia šių paslaugų reguliariai, kaina ne visada yra lemiamas veiksnys. Dažnai, pasirinkus pigesnę alternatyvą, sugaiščiau daugiau laiko ir išbandyčiau savo kantrybę kovodamas su programa, kuriai trūksta pritaikymo ekrano skaitymo programoms.

‍

JUNE / KARLOVE: Ar gali pateikti pavyzdį, kai svetainė / skaitmeninė platforma / skaitmeninė paslauga tau nebuvo prieinama? Kokią įtaką tai padarė užduoties atlikimui arba produkto / paslaugos įsigijimui?

ANDŽEJUS: Aš asmeniškai patyriau daugybę situacijų, kai prieinamumo kliūtys trukdė man pasiekti skaitmenines platformas.

Pavyzdžiui, neseniai atnaujinęs banko programėlę praradau galimybę valdyti savo finansus. Norėdamas atlikti pinigų pervedimą, turėjau slinkti mygtuką, kuris nebuvo pritaikytas ekrano skaitymo programos naudotojams, todėl veiksmo atlikimas man tapo nepasiekiamas.

Vienu metu negalėjau nusipirkti prekių iš savo mėgstamos parduotuvės, nes po jų svetainės atnaujinimo prekių pirkimas man tapo nebeprieinamas.

Yra ir įdomesnių pavyzdžių. Pavyzdžiui, mano draugai, kurie dirba masažo terapeutais, turi privalomai pildyti duomenis „Esveikatos“ sistemoje. Tik štai, „maža smulkmenėlė“ - ekrano skaitymo programos naudotojams to savarankiškai padaryti neįmanoma, o nepildant duomenų galima netekti licencijos.

JUNE / KARLOVE: Kokios, tavo nuomone, yra pagrindinės funkcijos ir savybės, kurios padaro svetainę ar skaitmeninę platformą prieinamą vartotojams su regėjimo negalia?

ANDŽEJUS: Pagrindinis bruožas, pagerinantis skaitmeninių produktų prieinamumą žmonėms su regėjimo negalia yra Saityno turinio prieinamumo gairių (WCAG) laikymasis.

Dažnai šios keturios raidės – WCAG – sukelia programuotojų ir svetainių/platformų savininkų nerimą.

Programuotojams gali atrodyti, kad įgyvendinimas yra beveik neįmanomas, o svetainių ar kitų skaitmeninių produktų savininkai nerimauja dėl susijusių išlaidų.

Tačiau šie įsitikinimai yra mitai, nes sukurti prieinamą produktą nėra pernelyg sudėtinga; tai tiesiog reikalauja šiek tiek laiko ir kantrybės iš programuotojų bei tam tikrų papildomų finansinių resursų iš kliento.

Jeigu pasiūlysite rinkai prieinamą produktą ar paslaugą, galėčiau lažintis, kad papildomos investicijos atsipirks jau po pusmečio ir toliau kurs pridetinę vertę jūsų verslui.

Kalbant apie prieinamumą ne technine, o tūrinio prasme, svarbiausia yra paprastumas. Paprastumas naudingas ne tik asmenims, turintiems negalią, bet ir platesniam vartotojų ratui, įskaitant žmones su disleksija, pagyvenusius žmones ir užsieniečius.

Atėję į svetainę ar platformą lankytojai ieško norimos informacijos arba nori užsisakyti paslaugą atlikus kuo mažiau žingsnių ir patyrus kuo mažiau komplikacijų. Todėl reikėtų vengti sudėtingų struktūrų su daugybe meniu elementų ir poskyrių. Vietoj to, produktas turėtų būti informatyvus ir paprastas.

Taikant paprastą ir informatyvų požiūrį, svetainė arba platforma tampa prieinama visiems vartotojams.

‍

JUNE / KARLOVE: Kaip paprastai ieškai produktų ar paslaugų, kurias nori įsigyti internetu? Ar turi kokių nors konkrečių strategijų ar įrankių, kuriuos naudoji, kad palengvintum procesą?

ANDŽEJUS: Pakartotinai, mano požiūris visų pirma grindžiamas prieinamumu ir patogumu.

Tarkime, man reikia nusipirkti naują skalbimo mašiną. Pradėčiau atidarydamas „Google“ ir ieškodamas „skalbimo mašina pirkti“.

Toliau ieškau patogiausio puslapio, kuriame būtų lengva naršyti naudojant ekrano skaitymo programą.

Konkrečiau tariant, ieškau svetainių, kuriose būtų pateikiamos aiškios antraštės, kad būtų patogu naršyti po produktus, ir patogūs filtrai, leidžiantys susiaurinti parinktis. Radęs tokią svetainę išsirenku savo poreikius atitinkantį skalbimo mašinos modelį ir perku.

Turiu pabrėžti, kad net jei tas pats modelis parduotuvėje X kainuotų papildomus 50 eurų, lyginant su Y parduotuve, vis tiek rinkčiausi parduotuvę X, jei jų svetainė būtų prieinamesnė ir patogesnė naudoti.

Emocinis krūvis ir nusivylimas, susijęs su nepasiekiamos parduotuvės naudojimu, poreikiu kelis kartus įvesti duomenis arba sunkumais naudojant netinkamai atskirtus žymimuosius laukelius, viršija 50 eurų papildomas išlaidas.

‍

JUNE / KARLOVE: Galiausiai, kokią žinutę norėtum perduoti įmonėms, kurios savo skaitmeniniuose pasiūlymuose neteikia prioriteto prieinamumui? Kokios naudos jie galėtų gauti padarydami savo skaitmeninius produktus ar paslaugas prieinamesnes žmonėms su negalia?

ANDŽEJUS: Žinutė yra paprasta: nepaisydami prieinamumo ir nesuteikdami pirmenybės jo įgyvendinimui savo svetainėje ar platformoje, prarandate didelę rinkos dalį – maždaug 10 proc.

Vien Lietuvoje oficialiais duomenimis su negalia gyvena apie 200 tūkst. žmonių. Tačiau svarbu pažymėti, kad prieinamumas yra labai svarbus ne tik asmenims, turintiems negalią, bet naudingas ir žmonėms su disleksija, senjorams ir atitinkama kalba gerai nekalbantiems žmonėms. Kiekvienas iš šių asmenų gali tapti jūsų klientu, pirkėju ar paslaugų vartotoju.

Tačiau jei konkurentas siūlo prieinamesnę alternatyvą, net ir už didesnę kainą, greičiausiai jis pasirinks tą variantą.

Kita paplitusi klaidinga nuomonė yra ta, kad žmonės su negalia pasikliauja tik neįgalumo pašalpomis ir dažnai yra skurde. Tai yra klaidinga nuomonė. Žmonės su negalia dažnai yra kvalifikuoti specialistai ir sumanūs prekių ir paslaugų vartotojai.

Norint juos pritraukti, nereikia kurti unikalių reklamos idėjų. Tai gana paprasta – sukurkite labiau prieinamą skaitmeninį produktą nei jūsų konkurentai.

Įgyvendinti prieinamumo priemones Lietuvoje šiuo metu yra lengviau nei bet kada.

Teikdamos pirmenybę prieinamumui, įmonės turi galimybę pasiekti didesnę klientų bazę, padidinti pardavimus ir ugdyti teigiamą įtraukties reputaciją. Tai ne tik socialinė atsakomybė, bet ir protinga verslo strategija, kuri gali duoti ilgalaikės naudos.